kiūtėti

kiūtėti
kiū́tėti, kiū̃ti (-i), -ėjo intr. BŽ511, Š sėdėti susitraukus, kiūtoti, lindėti: Lizde kiūtėjo mažyčiai sakalaičiai S.Nėr. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies per šaltą žiemą Vaižg. Vienas tik kambarys šiltas, ir tame kiūtime rš. Kiškelis kiū́ti už akmenėlio Žl. Jis kiūtėjo, kaip katinas kad kiūti, laukdamas iš urvo išlendant pelės Šmn. Tai nedrąsi mergytė – kiū́ti sau kampely susgūžus Psn. Jie kiūti, vienas prie kito prisiglaudę rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • iškiūtėti — intr. kurį laiką išbūti kiūtint: Visą naktį negalėjau užmigti: iškiūtėjau, į priegalvėlį įkniubęs Vaižg. Tačiau visą laiką iškiūtėti neįmanoma sp. Visą vasarą iškiūtėjo grytelėj nieko neveikdamas, o dabar bėdoja duonos nebeturįs Dkk. kiūtėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”